Neries regioninis parkas

Neries regioninis parkas įsteigtas Neries vidurupio kraštovaizdžiui išsaugoti.Čia saugomos unikalios Neries kilpos, skardžiai ir atodangos, natūralūs upeliai, pievos ir miškai, protėvių pilkapiai ir piliakalniai, retos augalų ir gyvūnų rūšys.
Neries vandenys parke kerta paskutiniojo ledyno sustumtas Baltijos aukštumas. Verždamasi per jas, regioninio parko teritorijoje upė padaro pačias didžiausias ir gražiausias kilpas per visą savo 510 km ilgį. Nuo aukštų Neries kalvų ir skardžių atsiveria tokios tolumos! Tiesiog būni tu, Neris ir tave supantys miškai. Tose kalvų papėdėse trykšta švarūs šaltiniai, veriasi atodangos, išnyra didžiuliai akmenys. Melioracijos nesugadinti mažieji upeliai, įtekantys į Nerį, kaip lapo gyslos išraižo Neries slėnį, sukurdami tapybišką kalvų ir nuokalnių peizažą. Regioniniame parke teka Dūkšta - vienintelė Lietuvoje tikra kalnų upė.
Neries regioninis parkas – miškingiausias regioninis parkas Lietuvoje. Miškai užima net 85 proc. parko teritorijos. Pats vertingiausias miškų masyvas - didžiausias Lietuvoje Dūkštų ąžuolynas. Neries slėnio dirvožemio mozaikiškumas lemia didžiulę buveinių įvairovę – nuo spygliuočių ir plačialapių miškų iki stepinių pievų ir pelkių. Šioje įvairovėje namus sau randa net 130 retų, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų, gyvūnų, grybų rūšių. Mažai kas žino, jog per parką tekančios Neries atkarpoje neršia lašišos, upės slėnio miškuose gyvena didžiosios miegapelės (Lietuvoje žinoma tik 10 jų radimviečių), lizdus krauna visoje Europoje reti paukščiai - juodieji gandrai. Pievose prie Bražuolės, vasarą pražįsta rečiausia Lietuvos orchidėja – smulkiažiedė gegužraibė (Lietuvoje žinomos tik 5 vietos, kur jos auga). O pievose prie Bradeliškių ir Bielazariškių kaimų gyvena vienas rečiausių Lietuvos drugelių – gencijoninis melsvys. Lietuvoje žinomos tik 4 jo radimvietės.
Nuo seniausių laikų didžiųjų upių pakrantėse gyveno žmonės. Neries pakrantėse protėviai paliko mums savo ženklus - pilkapius, alkakalnius ir piliakalnius, mistiška baltiškąją pasaulėjauta dvelkiančius padavimus ir pasakojimus vietinių gyventojų lūpose. Čia aptiksime akmenų, pavadintų gyvūnų vardais, čia rasime akmenimis paverstų žmonių. Neries pakrantės sėte nusėtos piliakalniais ir pilkapiais. Didžiausiame Vilniaus krašte Karmazinų pilkapyne vienintelėje vietoje Lietuvoje galima pamatyti atkurtus pilkapius – lygiai tokius pat kokie buvo prieš 1500 metų. Karalienės Bonos valakų reforma sukūrusi gatvinių architektūrą XVI a. – parko teritorijoje gyva kaip niekur kitur. Čia išlikę 5 gatviniai kaimai.
Vilniaus apylinkėse – Neries regioniniame parke – jau 200 metų klesti tik šiam kraštui būdinga Vilniaus verbų pynimo tradicija. Šį unikalų liaudies amatą iš kartos į kartą perduoda čia gyvenančios verbų pynėjos. Su įvairiomis verbų formomis, jų raštais ir rišimo subtilybėmis galima susipažinti Čekoniškių verbų ir buities seklyčioje. Skausmingą Vilniaus krašto istoriją primena demarkacinės linijos vieta ties Ausiutiškių vienkiemiu. Ją dabar žymi tik informacinis stendas ir žmonių atmintis. Naujai besiformuojanti tradicija – įsibėgėjant pavasariui jau nuo 2005 metų vykstanti Plukių žydėjimo šventė Dūkštų ąžuolyne.
Parke sukurtas tankus pažintinių maršrutų (pėsčiųjų takų ir dviračių trasų) tinklas. Pažintiniai takai ir trasos pritaikyti aktyvų poilsį bei trumpalaikes išvykas mėgstantiems žmonėms. Atvykę į regioninį parką lankytojai ras švarius miškus, atokvėpio vietas ir poilsiavietes. Visi maršrutai išdėstyti taip, jog apimtų pačias gražiausias parko vietas ir vingiuotų šalia svarbiausių gamtos ir kultūros vertybių. Visur lankytoją lydės nuorodos ir informaciniai stendai. Apie visa tai sužinoti plačiau galima regioninio parko tinklalapyje www.neriesparkas.lt bei moderniame regioninio parko lankytojų centre Dūkštose. Nuomonę apie parką ir direkcijos veiklą išreikšti galima socialiniame tinkle facebook`-e vedamame parko dienoraštyje.

Neries regioninio parko direkcija
Vilniaus g. 3, Dūkštos, Vilniaus r.
Tel. 8(5)2599234;
Faks. 8(5)2599232
El. p. neries_rp@centras.lt
www.neriesparkas.lt