Ariogala

Ariogala – miestas Raseinių rajone, 31 km į pietryčius nuo Raseinių, Dubysos kairiajame krante, prie senojo Žemaičių plento, Ariogalos kalvagūbryje (90–100 m virš jūros lygio). Antrasis pagal dydį rajono miestas. Ariogalos miesto seniūnija, yra apylinkių seniūnijos centras. Ariogalos miesto seniūnijos plotas – 482 ha, iš jų 41 proc. užstatyta, 25 proc. užima įvairūs želdiniai, 13 proc. – žemės ūkio naudmenos. Likusią teritoriją užima vandenys ir įvairios paskirties plotai. Miestelyje yra du jaukūs parkai. Netoliese, buvusiame Čėkuvos dvare, išlikės senas dvaro parkas. Gyventojų (2010) 3 332.

Ariogalos parapija – viena iš seniausių Žemaitijoje. Manoma, kad pirmoji medinė bažnyčia čia pastatyta apie 1416 m. Ariogala nuo XVI a. pr. buvo karališkojo valsčiaus centras, o nuo 1560 m. miestelyje veikė parapijos mokykla. 1640 m. Ariogalai pirmą kartą buvo suteikta teisė rengti turgus ir prekymečius.

Užsukus į Ariogalą būtina aplankyti Ariogalos neobarokinę dvibokštę Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčią, kuri 1939 m. iškilo toje pačioje vietoje, kur stovėjo senoji, pirmojo pasaulinio karo pradžioje sudegusi bažnyčia. Ariogaloje, senose miestelio kapinėse yra žymaus archeologo, dailininko, kraštotyrininko Tado Daugirdo (1852-1919) koplyčia.

Senuoju Žemaičių plentu, važiuojant iš Ariogalos į Raseinius, nusileidę į Dubysos slėnį, jo šlaite pamatysite Gedimino stulpus. Jie iš betono nulieti ant šlaito paviršiaus 1937 m., nutiesus plentą iš laikinosios sostinės Kauno į Klaipėdą. Įkalnėje iš tolo matėsi 5 m aukščio ir 3,5 m pločio toks artimas Lietuvos širdžiai simbolis. Sovietmečiu stulpai užpilti žemėmis. Bet ir vėl išryškėdavo paminklo kontūrai – net vasarą žolė virš jų išdžiūdavusi ir visi galėję įžiūrėti šį tautos ženklą. Tada šlaitą užsodino mišku. 1988 m. vasarą ariogališkiai stulpus atkasė, vėliau juos melioratoriai paaukštino, ir jie tarsi iš žemės išdygo.

www.rvic.lt